išbjurėlis

išbjùrėlis, -ė smob. (1) Mrs kas išbjuręs, išdykėlis, neklaužada: Kap žiūrau, tai ir tavo vaikai toki išbjùrėliai kap ir mano Mrk. Nesubrendusių išbjurėlių ranka sunaikino tą viešąją šventenybę LzP.